priryti

priryti
prirýti intr., tr. 1. priėsti, prilesti, prigerti: Spranguoja jau, šalto vandenio prirìjęs Klt. Antys įkiša snapą terp dumblo, prirỹja, prirỹja visokių nešvarumų Mžš. Karvės su šalna prirýta žolės, ir išsimetė Ktk. | prk.: Jis prirỹja, šitas šulnys: burbt peilis, i po šiai dienai nėr Smn. ^ Avelė bebėgdama (bėgdama Zr) priryja (ritė) LTR(Slk). Vasarą priryja, žiemą iššika (kluonas) Ad. Ryja ryja – nepriryja (kuliamoji) LTR. | refl. tr.: Kitos [karvės] per daug prisirìjusios jauno dobilo su rasa Grž. Paršas prisirìjo gilių, gal nusprogti Kv. 2. R, N, M menk. daug privalgyti: Sotus, … pririjaũ, kiek tik norėjau BM51(Skp). Ėdikas, rijokas jau prirìjo J. Prirýsma liuob košės, i gerai Krš. Niekaip jis nepriryja kiek reikiant rš. Dar̃ prirìję ir išsirengę Rud. Kad prirỹja šitų vaistų, paskum akis išvertę vaikščioja Kp. Išėjo dvariškis, išliulėjo pririjęs, prispringęs LTR(Lnkv). Pririjaĩ kaip šuva mašalo Skdt. Prirìjo kai paršas Al. ^ Ko pasiutai šiandien, kaip durnaropių pririjęs? rš. Ulioja (vaikšto), kai pupų prirìjęs (piktas) Trgn. Prirýk, nusprok, ne mano turtus vartok rš.
prirytinaĩ adv. R, N. | refl. intr., tr. N, I, DŽ: Tik aš, dešrų prisirìjus po aperacijos, sveika nebūsiu Jrb. Per daug visko prisirìjo ir apsirgo PnmA. Neprisiryk, tuoj išvirs sriuba, ir tada neėsi Lnkv. Bobos kalbasi apie valgius, kuri ko gyvenime yra skaniausiai prisirijusi P.Cvir. Prisirijo roputynės i eita persdami par laukus Kv. Jau tiek prisirìjo, kad galima pirštu pasiekt Mrj. Prisirìjo kaip užrišt Ukm. Prisirýsiu kaip žalis dobilienoj Mrs. Prisirijau kaip smakas dumblo Sd. Prisrìjo kap varlė purvo Grv. Kad svietas prisirijęs yra, tai pavarguliai tur stokoti brš.
3. Pc, Klt menk. prigerti svaigiųjų gėrimų: Prirìjo be jokios nuotuokos Jnšk. Pririjai pririjai, o dabar į ką panašus esi Č. Tiek prirìjęs, kad nė uodegos nebepakelia nuo lovos Srv. Prirìjęs eik gulti, ne kabinėkias! Rdn. Tik prirýt arelkos i durniuot jam rūpi Dglš. | refl. intr., tr. KII144: Prisirìjo i nuvirto kaip maišas Kv. Prisirìjęs buvo ir neišvažiavo Krš. Ir vakar parėj[o] prisrìjęs Krkš. Prisirìjo vyrai i ėmė kult vienas kitą Sk. Brangvynių bei alų prisiriję, namo važiuojant, arklius perguja prš.
◊ stačių̃ velnių̃ prirìjęs Up; velnių̃ prisirìjęs Sr gudrus, suktas.
\ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • priryti — prirýti vksm. Kárvė priri̇̀jo rasótų dobilų̃ ir išpùto …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prižliaugti — prižliaũgti, ia (prìžliaugia Vdk, Vkš, Kpč), prìžliaugė tr. 1. NdŽ daug prilyti: Prỹžliaugė pilnas pievas vandens Kv. | impers.: Tiek prìžliaugė, tiek prilijo! Vkš. 2. Lp, Alvt, Šl priėsti, priryti žalio, sultingo pašaro: Lapų prižliaũgus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apryti — tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atryti — tr. 1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išryti — 1. tr. Sut, N godžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda Krš. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijaĩ? LKT375(Lzd). Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis LTR(Šmk). Paršai pieną išrìjo, išrìjo Mžš. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuryti — 1. tr. SD272,296, R, K, M, DŽ sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nurìjo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nuryk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijau tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paparyti — (dial.) tr. visa suėsti: Ingi stalą kap dapuolė, tai rijo rijo, paparìjo vitvisa Dv. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paprisiryti — (dial.) tr. menk. daugeliui prisivalgyti: Bernai rijo rijo, paprisrìjo pilnas koseres Dv. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parsiryti — menk. pasidaryti sau bloga: Pati parsrìjo, tai nors nieko nekaltins Sdk. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paryti — 1. intr. paėsti: Šuva parijęs piktas, o žmogus nevalgęs piktas LTR(Ob). 2. intr. menk. pavalgyti: Paryt da turim ko Dglš. Kad norės, i parìs Dglš. Da visi parìję, nėr kas sako Dglš. 3. tr. suėsti, praryti: Vilkas parijo ožiukelius LTR(Grv) …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”